2013 m. vasario 5 d., antradienis

Sveikieji švedai


Kodėl mes (mūsų vaikai) daug sveikesni Švedijoje, sunku pasakyti. Į maistą švedai antibiotikų tikriausiai nededa, bet su dviračiais važinėja daugelis - kiekvieną dieną, visą žiemą. Mažiau naudojasi visuomeninėm transporto priemonėm, o ir jose tikriausiai netenka važiuoti susigrūdus. Vaikų grupės darželiuose daug mažesnės. Matyt viskas susideda. Bet vidutinio švedo gyvenimo būdas matyt nemažai skiriasi nuo vidutinio lietuvio. Jie bėgioja ir užsiima nacionaliniu sportu - vaikščiojimu. Ne sportiniu, bet, greičiau, pramoginiu. Jei lietuvoj vakarais, šaltuoju metų laiku, po darbo bėgiojančius žmones gali sutikti turbūt tik Vingio parke, ir tai neypatingai daug, čia bėgiojančių daug. O ypač savaitgaliais. Supermarketuose, kuriuose šiaip parduodamas tik maistas, kelios kojinės ir keletas buities apyvokos prekių, praktiškai visada yra pirkti sportinių apatinių drabužių, lyg tai būtų viena iš prekių, be kurių negalima gyventi. Na, iš žirgynų ir golfo klubų paplitimo galima spręsti, kad jie mėgsta ir šiuos aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdus. Šiaip mes kažkokio kultūrinio šoko nepatyrėm, nes ir Lietuvoj mėgstam važinėti dviračiais bei bėgioti, o taip pat požiūris į gamtą panašus į skandinavų (jie turi tokią "kiekvieno žmogaus teisę", kuri leidžia visiems rekreacijos ir turizmo tikslais keliauti ar palapines statytis (pasiklausus) net privačioje nuosavybėje, nemindant pasėlių ir įžūliai nelendant per arti namų). Va tuo ir skiriasi matyt mūsų mentalitetai, kad kiekvienam švedui aišku, kas yra per arti ar kas yra per daug įžūlu, o dažnam lietuviui, jei leisi tai ir ant galvos užlips. Na, bet wikipedijos straipsnyje apie šią teisę keliauti Lietuva paminėta greta kitų šiaurės šalių, kaip turinti panašius įstatymus. Ne veltui gimnazijos laikais ir keliaudavom per tą privačią ir valstybinę žemę.
Čia, pietų Švedijoj, miškų jie daug neturi. Miškai prasideda maždaug už 40km į šiaurę nuo mūsų. Čia jie visą žemę agrarizavo ir, jau ne taip seniai, pristatė tų vėjo jėgainių. Miškeliai, kurie likę tarp tų dirbamų laukų, pilni prikrauti akmenų (nes reikėjo tuos akmenis kažkur iš laukų ištįsti). Nepavydžiu aš tiems švedams, nors man tik kartą teko kaime dalyvauti akmenų rinkimo talkoje, įspūdžių užteko. O jie matyt jau prieš kelis šimtus metų visus akmenis išsirinko ir sutįsė į tam tikras teritorijas ir dar pristatė akmeninių tvorų. Tos teritorijos išliko miškais. Kai bėgu orientacinį, tvoros yra ne tik geras orientyras (kaip lietuvoj kokios kvartalinės ar keliukai), bet ir reikia per jas ropštis. Na, nėra jos labai aukštos, eilinės akmeninės avių tvoros, Kristė žino. Ir šiaip, akmenų pilna po kojom.
O dėl darbšumo, jie darbštūs, bet, kiek draugai pasakojo, ilgai tariasi, kas ką ir kaip darys, o tada kai jau nutaria, tai ima ir padaro. O visokius kinus indus ir pan. priima į darbą, nes jie daug dirba. Bet karjeros laiptais taip lengvai kaip švedai nepakyla. Žodžiu, švedai dirba apgalvotai, ir kai dirba, tai dirba rimtai, o importuoti juodadarbiai dirba daug, bet kaip suprantu, ne tiek daug galvoja, kaip švedai. Švedai tikriausiai nori importuoti pakankamai daug kvalifikuotos darbo jėgos, kad jiems nebereiktų rankų krutinti, liktų tik galvoti,
O šiaip tai aš mažai pažįstu švedų, kad galėčiau daryti kažkokias išvadas. Tik žinau, kad jie praktiškai visi be išimties moka angliškai, nepriklausomai nuo amžiaus. Tam secondhand'e pardavėjos jau beveik pensininkės angliškai dar geriau kalba, nei aš. Tikriausiai nedubliuota televizija (originalo kalba su subtitrais) taip pat prie to prisidėjo. O vienintelis "švedas", kuris nekalbėjo angliškai buvo toks babajus, iš kurio norėjom pirkti Viltei kombinezoną. Skelbimas įdėtas švediškai, o angliškai nė bum bum. Kai nuvažiavom ir supratom, kame šaknys. Tiems imigrantams juodadarbiams svarbu gauti pilietybę, darbą, todėl neišvengiamai turi išmokti švedų kalbą, tokiais tikslais ir apsiriboja, anglų kalba jiems visiškai nesvarbi.
O pas mus nemažai kvalifikuotų darbuotojų - iraniečių. Rimvydas sako, kad jie nemusulmonai, o Švedija jiems suteikia politinį prieglobstį, jei jie persekiojami Irane dėl religijos. Na, tikrai, nepanašu, kad jie/jos būtų musulmonai, bet kokiais keliais čia atvyko dar nežinau.

Komentarų nėra: