Žadėtos nuotraukos

Čiuožykloje

Skryle parke. Netoli Lundo yra toks miškas, ten Lundiečiai ir Malmiečiai savaitgaliais vaikšto, begioja ir slidinėja.

Lankytojų centras:

Viltė prie vaikiškų žaidimų.

Kas ten po ledu?

Vaikams duodam kalorijų.

Šokiai prie laužo. Kepė kepė kepė kepė boba blynus. 

Vaikų takas su stendais "ką daryti pasiklydus miške".

Kitą dieną važiavom į orientavimosi varžybas.

Varžybų centras. 

Duotas startas

Vaikai irgi dalyvauja.

Po varžybų važiavom į Söderåsen nacionalinį parką

Parko "vinis" yra tarpeklis. Štai, jis matosi. Viltė jau neblogai eina, todėl užlipo 

iki apžvalos aikštelių ir aikčiojo "Gaudenis su tėčiu liko, kokių jie grožybių nepamatys..". Na, tėtis po to irgi užlipo ir pamatė tas grožybes, kol mes su Gaudeniu žaidėm.

O čia vaizdas iš namelio. Į mėnesio galą visi kraustosi ir viską meta.

Plaunam radybinius Lego. 

Sveiki,
kurį laiką nerašiau, nes nelabai spejam. O vakare, kai vaikai užmiega, nebelieka jėgų. Nors vaikai gulasi anksti, apie 21h.
Laboratorijoj jau įsivažiuoju, nebėr taip, kad kas dieną būtų po naujieną, grįžtu mažiau pavargus, nei pirmą savaitę (dažniausiai), bet reikia galvot, kaip čia tikslingai dirbti ir nesugaišt laiko klaidingiems keliams tikrinti, nes laikas ribotas. O moksle gali gilintis vis gilyn ir gilyn ir taip ir nepadaryt konkrečių išvadų.
Laboratorijoj tokia bendra darbo atmosfera, kad net nelabai rašau e-mailu iš laboratorijos, va kelias eilutes parašysiu grįžus namo pietų. Na, į Lietuviškas kavos pertraukėles tikrai nepanašu. Nors kitas doktorantas chemikas sakė, kad pas juos penktadieniais visi VALANDĄ geria kavą. Tipo žiauriai ilgai. Nors šiaip jie kaip tik skaitosi labai liberalūs darbo atžvilgiu, gali dirbti naktį, dieną miegoti, jei tau taip labiau priimtina, į pastatą bet kada įeisi. Ir šiaip su vadovu visada pašnekam apie orientavimąsi (beje, buvau vakar sekmadieninėse varžybose), pasidalinam žemėlapiais, parodo jis ir išverčia internetinius puslapius apie būsimas varžybas. Na, bet vis tiek, bendra atmosfera yra DARBINGA.
Tad keliauju jau į darbą :) Gal rasiu laiko vakare, ar kitą vakarą įkelti nuotraukas ir filmukus, kaip mes pramogaujam ant ledo ir ant sniego.
Iki,
Dovile

Sveiki,

šis savaitgalis buvo žiemos pramogų savaitgalis. Čia šiek tiek yra sniego ir pakankamai šalta, tai yra net ledas tokioj aikštelėj užpildas, žaidžia ledo ritulį, čiuožinėja su pačiūžom vaikai su tėvais.

O mes keliaujam su dviračiais. Va, pakeliui sustojom vienoj vaikų žaidimo aikštelėj, kuri yra ypatingai gera (nes visos jos čia geros ir įdomios). Vienas iš įtaisų - bėgiu važiuojantis "dviratis".

Kitas sustojimas - pavėsinė, kurią aptikau jau pirmą savaitgalį, važiuodama pas Aureliją su Džiugu. Šiaip labai įodmiai pastatyta, nusifilmavom iš visų pusių. Naudotos įvairios technikos, molis, nendrės, medis, akmenys, o stogas - kaip dabar populiaru -žalias. Dabar tai žinoma baltas, bet vasarą ant jo auga žolė.

Yra ir kelmelių vaikams palaipioti ar pasėdėti ir laužavietė kepti šašlykams.

Kitas sustojimas buvo parke, pačiuožinėt nuo kalnų. Turim tokią "plionkę", kurią Rimvydas rado jau seniai, tam namely, kur visada. Tai su ja gana gerai čiuožiasi.

Vakare puošėmės "baliui". Buvo pas mus mūsų nuolatiniai draugai - Aurelija su Džiugu ir dar buvom pasikvietę doktorantus, tokius kaip aš, Vytautą ir Dovilę (fizikas ir chemikė), kurie atvažiavo pagal tą patį finansavimą, kaip ir aš, tik jie išsikrapštė nuo lapkričio, todėl jau už dviejų savaičių važiuos namo.

Viltė pozuoja su savo nauja suknele - buvom apsipirkti H&M'e Nova Lunde (toks prekybos centras, kaip Akropolis). O Gaudenis pozuoja su savo Makvynu (Žia Žia - suprask, Žaibas Makvynas). 

O istorija buvo tokia, kad Gaudenis ir Viltės ir savo daržely pastebi visokius užkištus batus ir šlepetes, jei ant jų yra nupieštas Makvynas ir aiškina tėčiui "Žia, Žia". Tas kol susipranta ir kol pamato kažkur kambario gale mažą Makvyną. Bet paskutinę dieną jie susitarė, kad Gaudenis neverks daržely (nes šiaip sakytavo, "Ne, tete, ne!", suprask, neišeik), o tėtis važiuos jam ieškot šlapečių su Makvynu. Ir Gaudenis iš tikrųjų neverkė. Ir tėtis iš tikrųjų ieškojo, bet nelabai rado ("senukuose" buvo), todėl vakare, nes Gaudeniui jau buvo pažadėta, visi važiavom į Nova Lundą ieškoti Gaudeniui Makvyno.

Keisčiausia, kad Viltė visai nepavydi, kad mes Gaudeniui kažko ieškom, vis tiek jam daugiau žaislų čia pirkom. Na, bet nupirkom po to ir jai suknelę, nes žaislai jai jau nebeįdomūs. Tiesa, parnešė Rimvydas tokią kartoninę sudėliojamą pilį iš to namelio, tai Viltė šiandien su ja žaidė. Pilis neaukšta, bet su kiemu, į kurį Viltė telpa atsisėst. Kai nusibos, išnešim kitiems vaikams.

 Mūsų kiemas. Ten guli įvairūs žaislai, vienoj aikštelėj mašina, kuri Gaudeniui labai imponuoja, kitoj aikštelėj yra ekskavatorius, ant kurio galima sėdėti ir su rankenom kilnot kaušą. Tiesa sakant, pati nemačiau, tik girdėjau atgarsius.

Na, o va čia šiandieninės pramogos. Tėtis leidžiasi su Vilte. Gaudenis tai nesileidžia, jam dar per daug baisu, o Viltei šiemet pirmi metai, kai jau smagu ir net aukščiausias kalnas nebaisus.
Beje, o tie švedukai tai dauguma su dviratininko arba riedutininko šalmais leidžiasi nuo kalnų. Gal ir visai gera mintis. Gal ir mums reikės. Beje, šalmų jau irgi turim.

Švedai visi susirinkę ant kalnų. 

O čia mūsų gamintas švediškas desertas iš avižų su kakava ir sviestu, apie kurį jau seniau rašiau. Šiaip super, mėgstam šiuo metu labiau nei šokoladą, jie ne vien saldumynas, bet ir užkandis.

Dar Rimvydas daro skrudintas avižas (į keptuvę dėti šaukštą medaus, šaukštą sviesto ir kažkiek avižų, paskrudinti, kol susikaramelizuoja), ir jas dar šiltas, iš keptuvės, reikia berti ant ledų. Šiaip labai skanu. Ir labai gražu, bet dar nenufotografavom. Bet nežinau, ar su lietuviškom pavyktų (taip gerai), jei bandysite, pirkit bent jau skandinaviškas avižas (nors jos būna gana smulkios), čia jos specifinės. Nesmulkios, bet minkštos. Vadinasi Havre Gryn. Jau antrą poką valgom. O pokai čia nemaži.
Rimvydas turi radęs tokį tinklapį Tinginiai.com, galvojau, kad skrudintų avižų receptas iš ten, bet neradau. Už tai ten yra ir kitokių švediško maisto receptų (apie kurį mes net nieko negirdėję, na, valgėm menkę, kuri čia, kaip supratau, populiari). Tai gal ir jus kažkas sudomins ir pasigaminsit. Beje, šiandien kepiau duoną, lietuvišką, paprastą, tik su mielėm, nes neturėjau gero raugo, bet man rodos, dar geriau pavyko (dar nespėjom paragaut). Nes duona čia vienas iš tų (nelabai daugelio) dalykų, kurie tikrai kainuoja dvigubai daugiau, nei Lietuvoj - apie 20+-4 kronu duonos kepaliukas , t.y. apie 8 litai (o miltai kainuoja tiek pat, o gal ir pigiau). Bet jie tikriausiia patys namuose daug kepa, nes kepimo miltelius pardavineja indeliais (o ne pokeliais, kaip pas mus),
Ok, labanaktis, visi čia aplinkui jau skaniai miega :).

Na va, įkelsiu šiek tiek nuotraukų. Tiesa pasakius, nelabai daug ir fotografuojam, daugumą nuotraukų čia įkeliu, kai grįšim, neturėsim nei ką pasakoti, nei rodyti :)

Pirma nuotrauka dar iš tų laikų, kai sniego nebuvo, bet jau atvėso. Vaikai džiaugiasi ledu.

Šeštadienį važiavom į orientavimosi sporto varžybas, mūsų masinių atitikmuo. Štai čia netoli starto vietos vaikai bėgioja po sniegą. Šiaip starto vieta kažkokiam kaimely stadione, yra kur šiltai persirengt ir dušas už papildomą mokestį (4lt), o pats startas miške, bendras, visiems 10 val. Bėgi vieną iš pasirinktų trasų, A,B,C,D, ilgis 2,3-2,5km, parbėgi ir gali imti kitą trasą, ir taip iki 90 min.

 Žemėlapis. A trasa. Aš bėgau C ir A trasas, abiejose užtrukau po 26min, bet A buvo šiek tiek trumopesnė. Vienu punktu mažiau, bet gal kiek sudėtingesnė. Šiaip vietovė kažkuo pernelyg nesiskiria nuo lietuviško miško, išskyrus akmenim. Tiek didelių - mastelinių - tiek mažų - kalakuto ar vištos dydžio pilna. Ir dar pilna akmeninių "tvorų" miške, jos pažymėtos. Pradžioj ieškojau elektros linijų, tik po to supratau, kad ten akmeninės tvoros.

 Na va, o čia nauja žaislų kolekcija. Garažas iš secondhando, jį pirkom jau atrodo labai labai seniai, pirmą šeštadienį. Tiesa sakant, labai kokybiškas, nepalyginsi su tuo, kur buvom iš senukų įsigiję, ant jo vaikai net kartais sėdi, nors ir nelabai leidžiam. O mašinų maišelis iš specialaus žaislų secondhando. Ten daugybė visokių modeliukų, tame tarpe ir gyvūnų. Yra ir lego. Nėr jau visiškai pigu, bet kainos normalios.

O štai čia yra švediškas desertas iš avižų. Žinoma, standartinis variantas būtų be žalio glaisto, o gal ir be šokoladinio, bet šitas skanesnis :). Avižų dribsniai sumaišyti su sviestu, kakava ir cukrum, panašiai, kaip mūsų tinginys ar tos vadinamos bulvytės, ir apglaistyta, ar apvoliota kokiom drožlėm. Šiaip visai nieko, Rimvydas gal sakė bandys rytoj namie pagal receptą and Havre Grynų pokelio daryti.

 Dar kelios nuotraukos, tai vaizdas pro langą:

 Gaudenis parnešamas iš karučio dažniausiai užmigęs,

 Dviračiais į darbą.

 "Darom aerobiką". Vakar buvom baseine, ten Viltė matė, kaip kitam kambary žmonės daro aerobiką, todėl šiandien šokom ir sportavom namie.

Tai tiek įspūdžių, o blogo skaitytojai prašom greitai rašyti apie save emailus, ar bent jau kokį komentarą minimalų palikit, įsivaizduokit, kad mes jums asmeniškai siunčiam savo aprašymus (taip ir yra, tiesiog rašau čia, kad patogiau būtų rasti ir nuotraukas pridėti prie teksto, nors emailai ir būtų greičiau), todėl laukiam atsakymų - grįžtamojo ryšio.
Iki

Žiema

Šiandien ir pas mus prasidėjo žiema. Naktį prisnigo (net valė naktį sniego mašinos), tai dabar gražiai arkliai ant sniego atrodo. Nėr baisiai daug sniego, visi dar važiuoja su dviračiais.
Valgau modifikuotus lietuviškus balandėlius - tinginio balandėliai. Labai geras reikalas, reikia sudeti sluoksniais kopūsto lapus ir mėsą sumaišytą su pavirtais ryžiais į puodą, įpilti šiek tiek vandens ant dugno ir troškinti. Skonis toks pats, kaip balandėlių, o vargo daug mažiau.
Šiaip kopūstas dar lietuviškas, iš kaimo, o faršas pirktinis - šią savaitę akcija Willy:s'e. Šiaip jie patys mėsos nelabai mala, kaip supratau. Faršas sufasuotas po 2,2kg. Jei neklystu, apie 20 Lt/kg kaina gaunasi, Rimvydas geriau žino, jis seka akcijas.

Apie kainas

Sunku pasakyti, ar labai čia brangu. Man atrodo, kad proto ribose. Va, nufotografau keleta puslapiu iš parduotuvės "akcijų" laikraščio. Kad paverstumėt litais, reikia dalinti iš 2,5 arba 10 SEK = 4Lt.

Sveiki visi,
Mums sekasi gerai. Dirbu nemažai  bet kiti tikriausiai dar daugiau. 8:20 nueinu i darba ir bunu beveik paskutine is musu 4 doktorantu, 17:30 šiandien isejau ir dar visus palikau. Pietums grizau namo, nes netoli.
Gaudenis jau irgi eina i darželį, bet ten, kaip supratau, privaloma adaptacija 2 savaitės, tėvai turi būti su vaiku, pradžioj būna po kelias valandas per dieną, vėliau trukmė didės, antrą savaitę pradės palikinėti po keliolika minučių ir pan. Nežinau, ar labai jau gera ta sistema tokio ilgo buvimo kartu, nes nemažai ten mato jie ir bliaunančių vaikų. Pas Gaudenį labai tos auklėtojos prie vaikų nelenda, leidžia patiems žaist, jei nori, o Viltė tai kažką mokosi toks vaizdas. Gaudenio grupė šiandien visas 2 valandas prabuvo lauke, visi vaikai mozojasi po purvus, bet mums nebebaisu! Nes turime kombinezonus, tokius kaip švedų vaikų :). Susiradom per skelbimus ir nusipirkom padėvėtus iš Malmės, tai dabar turim 2 Gaudeniui ir 1 Viltei. Šiaip tikrai smagu ir patogu, nėra jie tokie stori, kaip mūsiškiai su vilna, leidžia daug laisviau judėti, o šilumos čia sočiai užtenka. Be to, neperlyjami, o dar papildomi lopai nuo drėgmės ant kelių, užpakalio. Kaklai užsisega aukštai, nereikia jokių šalikų. Na, žodžiu, jei rasim, o gal ir pardėse pavasarį bus išpardavimai, reikės nusipirkti į ateiti Viltei.
Šiaip Švedai, kiek pastebėjom, mėgsta šiltai gyventi. Nerasi čia tokių nesandarių namų ir langų bei pelėsių kaip Anglijoje, nors oras visai panašus. Gana drėgna, vakar visą dieną buvo rūkas, šiandien visą dieną dulksna.

Po  tiltu matosi pravažiavęs Rimvydas su Karieta.

Kemicentrum. Ten aš dirbu

Arkliai pakeliu į darželį. Čia daug žirgynų.

Vaikai sustojo pažūrėti į arklius

Sveiki vėl,
Šiandien naujienų diena - naujas darbas, naujas darželis Viltei, na, Gaudeniui naujas darželis bus rytoj, šiandien, pasirodo, darželyje planavimo diena. Sakyčiau, sekėsi visai neblogai. Viltė iš ryto jau buvo šiek tiek sustresavus dėl darželio (kad reikės eiti į naują), bet kai nuėjo, suprato, kad čia tikriausiai bus smagu, ir sakė, kad galim eit kur norim ir ateit po pamokų jos pasiimt (taip, visgi ten tikriausiai daugiau mokykla nei darželis, nes vien pažiūrėjus į jų posterius su išsikeltais tikslais ant sienų  - apie mąstymą, mokymąsi, etc. - susidaro rimtas įvaizdis, be to, švediškai taip ir vadinasi - f'örskola). Viltę palikę Gaudenio darželio ilgai ieškojom, vaikščiodami po rajoną, (žinojom, kad beveik tas pats kiemas, bet GPS pagal adresą rodė toliau), vėliau paskambinę išsiaiškinom, kad darželis praktiškai tas pats pastatas, kaip ir viltės, reikia gal pereit koki 20 metrų per kiemelį. Na, bus matyt.
O pastatai tai tokie metaliniai vos ne vagonėliai - konteineriai, aišku platesni ir ilgesni. Vietos juose daug, šilta. Šiaip neseniai persikėlė darželis į šias patalpas, viskas nauja, net veja dar nespėjus užaugti kai kur. Žaidimų aikštelės irgi švedams specifinės, kai kur šiaip padeda vaikam nupjautą medžio kamieną su šakom ir jie laipioja ant natūralių laipynių, mūsų namų kiemuose visur beveik yra sūpynės, kur vietoj sėdynės padanga, kai kur būna iš europalečių sukalti žaidimai. Kitur panašūs, kaip pas mus lazdynuose. Ir šiaip, čia jie vaikams man rodos leidžia daryti beveik viską, ką jie nori, kol tai nekenkia aplinkiniams. Visi turi turėti lauko aprangą (dažniausiai tokie vienos dalies kombinezonai), lietaus aprangą (nes eina į lauką bet kokiu oru), na, rūbus pasikeitimui, jei sušlaptų. Grįžta išsimozoję. Auklėtojos 3 grupei. Vaikų šiandien buvo kokie 6 :). Darželio laikas - 8:30-13:30. Galima popamokinė veikla iki 17:30, jei abu tėvai dirba ar mokosi. Taip kad kol kas Viltė eis tik pusę dienos.
Viltei tas tarptautinis darželis, atrodo, bus neįkainojama patirtis. Jau dabar balbatuoja kažkokia savadarbe anglų kalba, prieš miegą dar paklausia daugybės žodžių, kaip angliškai tas ar anas. Po to sudaro naujadarus, jei lempa angliškai lamp, tai pvz gali žaisdama pradėt šnekėt "šaldyt" "lov" (šaldytuvas, lova) ir pan :). Arba kartot daug kartų "what is your name?". Čia matyt šios dienos frazė. Dar klausė manęs, ką reiškia "neis" (suprask, "nice") - matyt jai daug kartų sakė "nice", kai ji rodė savo piešinius. Šiaip ar taip, gerai, kad bando kalbėt (aišku, kol kas tik namie), bet kuo daugiau balbatuos, tuo greičiau pradės ir angliškai kalbėt (nes kitas variantas, tai turbūt 3 mėnesių tyla, po to kalba). Ir, manau, daug jai padės tai, jog lankė anglų pamokėles savo darželyje LT, nes ten išmoko keletą žodžių, bet svarbiausia, suprato, kas yra kalbos koncepcija, ir dabar suvokia, kad čia ne šiaip pasaulis išprotėjo ir skleidžia kažkokius beprasmius garsus, o kad tai yra kita kalba su žodžiais, kurie turi reikšmę, tik reikia tą reikšmę sužinoti, ir galėsi komunikuoti.
Žodžiu, iš Viltės darželio daug įspūdžių (nors iš dalies viskas buvo panašiai, kaip ir tikėjausi), o mano darbe tai apskritai dauguma dalykų taip ir vyksta, kaip tikėjausi. Ir jie vyksta beveik taip, kaip ir atrodytų, turėtų vykti idealiu atveju. Na, nebent tas saugumas jų perdėtas. Juk atrodo, Švedija bene saugiausia šalis Europoje. Bet jie vis tiek pataria nepalikti savo daiktų neužrakintų, nes gali viską pavogti :) (na, gal buvo koks atvejis per 10 metų), o nakčiai kompą išjungti, nes tipo į Lundo universiteto kiekvieną kompą per minutę laužiasi 60 kiniečių hakerių, tai jei išjungsi nakčiai kompą, bent dvigubai sumažinsi įsilaužimų bandymų skaičių :).
Na, nekalbant jau apie ID korteles su pin kodais, be kurių neįeisi į pastatą ne darbo metu (šeštadienį), negalėsi keltis liftu (reikia suvesti ir pin kodą, tada gali pasirinkti aukštą), etc. Visa kita normalu, yra spausdinimo kambarys, iš savo kompo spausdinti bendrais spausdintuvais, kopijuoti, yra lunch room, kur galima iš automato įsipilti kavos, ten nusinešiau savo puodelį, yra keli šaldytuvai, kokios 4 mikrobangės, daugelis atsineša savo maistą ir šildosi pietus. Aš šiandien grįžau namo pietauti, nes man kokia 10 min kelio pėsčiomis. Na, ir aukšto lygio laboratorinis saugumas (iš kart gavau knygelę su saugos taisyklėmis pasiskaityti, evakuacijos planai, koridoriuose kas 10 metrų saugos dušai), chemija smirda tik pirmam aukšte koridoriuj (gal kad muziejus su senoviniais chemijos prietaisais ir indais), o mūsų laboratorijose galima kvėpuoti, rodos, tyru oru. Nereikia grįžti, kaip LT, prasmirdusiais rūbais ir plaukais.
Taigi, gavau vieną vietą prie kompo vienam kambary (a la ofisas) su kitais 3 PhD stud (švedu, vokiečiu ir brazile) ir vieną vietą (nelabai plačią, bet užteks) laboratorijoje. Visi prietaisai, kaip GC, HPLC, etc yra kitoj laboratorijoj, kartais reikia rezervuotis laiką iš anksto.
Kol kas darbo planas dar nekonkretus, matyt jie leidžia pačiam apgalvoti, susirinkti info ir pasiūlyti darbo planą, aišku, galima pasikonsultuoti su vadovu dėl plano, bet jis neduoda tau konkrečios užduoties ir konkrečių metodų. Matyt taip bando stimuliuoti studentų mąstymą ir planavimo įgūdžius. O gal šiaip dar nežino, ko iš manęs nori :).
Šiaip vadovas nieko - ramus žmogus. Gali pakartoti kelis kartus "Ja... Ja... Ja...". Tik tada ką nors pasakys. Gal labai apgalvotai šneka.
Na va, o šiaip keli pastebėjimai apie švedus ir Švediją.
Nacionalinis jų užsiėmimas yra vaikščiojimas. Visi laisvalaikiu kur nors vaikšto. Greitu žingsniu. Ir apskritai, sportas čia yra beveik kultas. Žmonės jaučia visuomenės spaudimą, jei nesportuoja ir yra suglebę. Visi važiuoja į darbą dviračiu, o po to eina dar pasportuot. Na, čia Aurelija su Džiugu taip pasakojo. Bet iš tikro, čia praktiškai nėra storų žmonių (visiškai kitas vaizdas, nei nuvykus į Jungtinę Karalystę). Nežinau, kalta mityba ar gyvenimo būdas, bet gal ir gyvenimo būdas.
Čia galima visko rasti. Švedai nieko neima, daug ką išmeta nežinia kodėl. Vietoj šiūkšlynų čia yra tokie nameliai surinkti elektronikai ir stambiagabaritėms atliekoms. Nes rūšiuojamos atliekos keliauja į tokius konteinerius su daug skylučių. Viskas aptverta arba užrakinta, gali įeiti su savo čipuku, kur prie raktų kabo. Tai va tuose nameliuose elektronikai surinkti galima rasti visko (kas juokingiausia, dauguma veikiančio). Na, indaplovių ir mikrobangių netempiam namo, nes mums jų nereikia (nors indaplovės tai neturim), bet va sumuštinių kepyklę jau įsigijom, sakė daug virdulių, bet irgi dar nereikia, jei kam nors reikia, užsisakykit :), dar rimvydas rado barzdaskučių, puodelių servizą ir dar kažko, ko jau nepamenu, bet pravers buityje. Vienas puodelis taip ir iškeliavo į universitetą. Dviračiai ir kitos stambiagabaritės atliekos dar kitam sąvartyne, tik ten įėjimas kiek labiau komplikuotas.
Bet šiaip ar taip porą daugiau ar mažiau veikiančių dviračių turim, padėjo susiveikti Aurelija su Džiugu, o geriausias dalykas, kad turim tą vežimėlį priekabėlę vaikams vežti. Važiuoja labai puikiai, šiais dviračių takais važinėti vienas malonumas.
Be to, šunys čia leidžiami tik specialiai išveisti - labai taikūs, ir visi privalo lankyti šunų mokyklą (kuri irgi, beje, tik humaniškais metodais auklėja šunis), todėl čia nei vienas šuo nepuola, neloja, o dažnai ir drovisi svetimų žmonių.
Šiandien nuotraukų nebus, be to išsipėčiau, reikės mokytis rašyt lakoniškai. Nes ilgokai trunka, miego sąskaita.
Iki,
Dovilė

Sveiki,

Gera proga atnaujinti savo tinklaraštį, visgi išvyka į kitą šalį (šiuo atveju esame Lunde, Švedijoje) suteikia šiek tiek kitokių įspūdžių, net kasdienybė kitoje aplinkoje tampa nekasdieniška.

Mūsų namas

Šiandien susitikome su draugais iš Gimnazijos laikų - Aurelija ir Džiugu, kurie Lunde jau 4,5 metų, Aurelija dabar įstojo į doktorantūrą, todėl panašu, kad bet dar tiek pat jie čia gyvens. Džiugas architektas, projektuoja Malmės miesto naują dalį ar pan, o Aurelija teisininkė, dirbo su Afrikos capacity building projektais, dabar studijuos toliau.

Kadangi šie draugai jau beveik vietiniai, iš jų semiamės visokeriopos patirties. Pakeliui link jūros užsukome į second handą šio bei to nusipirkti (o tiksliau tai išsirinkome arbatinuką, viltei dėlionę iš 100 detalių, o Gaudeniui mašinų garažą - tvirtą ir jam patinkantį, nors rinkom be jo, nes miegojo - ir gaisrinės mašinos modeliuką), už viską sumokame atrodo 145 kronas, kas būtų ~58 Lt. Na, vaikai lieka laimingi, nors tikslas nepasiektas - neradome tinkamų taip švedijoje populiarių kombinezonų.

Tuomet keliavome prie jūros, kur vaikščiojome pėsčiųjų taku. Kelios nuotraukos:

Matosi Kopenhaga

Buvusi atominė elektrinė

Draugai. Vakare vaikai jau lipo jiems ant galvų, kaip kokiam seneliui.

Rezervatas

Vėliau vakare A ir D užsuko pas mus į svečius, valgėm lietuviškai-švedišką vakarienę (keptos bulvės, lašiniai,  krevečių salotos, bulvių salotos, daržovių salotos), švediški imbieriniai sausainiai ir švediški avižų saldumynai (panašūs į lietuviškas bulvytes, su kakava, tik masė padaryta iš maltų avižinių dribsnių, sviesto, cukraus ir kakavos, glaistyta ir apibarstyta kokoso drožlėm). Aurelija su Džiugu papasakojo viską, kur rasti geros technikos, elektronikos, dviračių (čia yra tokie atskiri šiukšlių surinkimo nameliai, kuriuose palieka daug gerų nereikalingų daiktų, 3 prie mūsų gatvės, jie juos neblogai žino, nes mūsų rajone seniau gyveno), kaip rūšiuoti šiukšles (palyginus, LT rūšiavimas paprastas, čia turbūt kokia 10 šiukšlių rūšių). Nuėjom kartu su Aurelija į skalbyklą, šiaip sakė čia visur skalbyklos bendros. Visai patiko. Ir ta elektroninė rezervacijos ir įėjimo sistema netokia ir sudėtinga, pasirodo. Užsirezervavau 3 skalbykles vienu metu, tai vienoj skalbėsi balti, kitoj juodi, trečioj Viltės "kailinukai", po to atėjau, viską perkėliau į džiovyklas, ir po nepilnų 3 valandų turėjom sausus arba beveik sausus rūbus. Vienintelis minusas, kad reikia 3 kartus į tą rūsį nueiti, o jei su rezervavimu, tai ir 4. Beje, skalbimo miltelių savo pilti negali, skalbyklės jais užpildytos ir dozuoja automatiškai pagal skalbinių svorį ir programą. Visur prie durų reikia naudoti čipuką, kur prie raktų kabo, o šviesos užsidega arba automatiškai, arba koridoriuose spaudžiant knopkes, užsidega tam tikram laikui.

Tai kol kas tokios naujienos,

Iki.