Sveiki,

šis savaitgalis buvo žiemos pramogų savaitgalis. Čia šiek tiek yra sniego ir pakankamai šalta, tai yra net ledas tokioj aikštelėj užpildas, žaidžia ledo ritulį, čiuožinėja su pačiūžom vaikai su tėvais.

O mes keliaujam su dviračiais. Va, pakeliui sustojom vienoj vaikų žaidimo aikštelėj, kuri yra ypatingai gera (nes visos jos čia geros ir įdomios). Vienas iš įtaisų - bėgiu važiuojantis "dviratis".

Kitas sustojimas - pavėsinė, kurią aptikau jau pirmą savaitgalį, važiuodama pas Aureliją su Džiugu. Šiaip labai įodmiai pastatyta, nusifilmavom iš visų pusių. Naudotos įvairios technikos, molis, nendrės, medis, akmenys, o stogas - kaip dabar populiaru -žalias. Dabar tai žinoma baltas, bet vasarą ant jo auga žolė.

Yra ir kelmelių vaikams palaipioti ar pasėdėti ir laužavietė kepti šašlykams.

Kitas sustojimas buvo parke, pačiuožinėt nuo kalnų. Turim tokią "plionkę", kurią Rimvydas rado jau seniai, tam namely, kur visada. Tai su ja gana gerai čiuožiasi.

Vakare puošėmės "baliui". Buvo pas mus mūsų nuolatiniai draugai - Aurelija su Džiugu ir dar buvom pasikvietę doktorantus, tokius kaip aš, Vytautą ir Dovilę (fizikas ir chemikė), kurie atvažiavo pagal tą patį finansavimą, kaip ir aš, tik jie išsikrapštė nuo lapkričio, todėl jau už dviejų savaičių važiuos namo.

Viltė pozuoja su savo nauja suknele - buvom apsipirkti H&M'e Nova Lunde (toks prekybos centras, kaip Akropolis). O Gaudenis pozuoja su savo Makvynu (Žia Žia - suprask, Žaibas Makvynas). 

O istorija buvo tokia, kad Gaudenis ir Viltės ir savo daržely pastebi visokius užkištus batus ir šlepetes, jei ant jų yra nupieštas Makvynas ir aiškina tėčiui "Žia, Žia". Tas kol susipranta ir kol pamato kažkur kambario gale mažą Makvyną. Bet paskutinę dieną jie susitarė, kad Gaudenis neverks daržely (nes šiaip sakytavo, "Ne, tete, ne!", suprask, neišeik), o tėtis važiuos jam ieškot šlapečių su Makvynu. Ir Gaudenis iš tikrųjų neverkė. Ir tėtis iš tikrųjų ieškojo, bet nelabai rado ("senukuose" buvo), todėl vakare, nes Gaudeniui jau buvo pažadėta, visi važiavom į Nova Lundą ieškoti Gaudeniui Makvyno.

Keisčiausia, kad Viltė visai nepavydi, kad mes Gaudeniui kažko ieškom, vis tiek jam daugiau žaislų čia pirkom. Na, bet nupirkom po to ir jai suknelę, nes žaislai jai jau nebeįdomūs. Tiesa, parnešė Rimvydas tokią kartoninę sudėliojamą pilį iš to namelio, tai Viltė šiandien su ja žaidė. Pilis neaukšta, bet su kiemu, į kurį Viltė telpa atsisėst. Kai nusibos, išnešim kitiems vaikams.

 Mūsų kiemas. Ten guli įvairūs žaislai, vienoj aikštelėj mašina, kuri Gaudeniui labai imponuoja, kitoj aikštelėj yra ekskavatorius, ant kurio galima sėdėti ir su rankenom kilnot kaušą. Tiesa sakant, pati nemačiau, tik girdėjau atgarsius.

Na, o va čia šiandieninės pramogos. Tėtis leidžiasi su Vilte. Gaudenis tai nesileidžia, jam dar per daug baisu, o Viltei šiemet pirmi metai, kai jau smagu ir net aukščiausias kalnas nebaisus.
Beje, o tie švedukai tai dauguma su dviratininko arba riedutininko šalmais leidžiasi nuo kalnų. Gal ir visai gera mintis. Gal ir mums reikės. Beje, šalmų jau irgi turim.

Švedai visi susirinkę ant kalnų. 

O čia mūsų gamintas švediškas desertas iš avižų su kakava ir sviestu, apie kurį jau seniau rašiau. Šiaip super, mėgstam šiuo metu labiau nei šokoladą, jie ne vien saldumynas, bet ir užkandis.

Dar Rimvydas daro skrudintas avižas (į keptuvę dėti šaukštą medaus, šaukštą sviesto ir kažkiek avižų, paskrudinti, kol susikaramelizuoja), ir jas dar šiltas, iš keptuvės, reikia berti ant ledų. Šiaip labai skanu. Ir labai gražu, bet dar nenufotografavom. Bet nežinau, ar su lietuviškom pavyktų (taip gerai), jei bandysite, pirkit bent jau skandinaviškas avižas (nors jos būna gana smulkios), čia jos specifinės. Nesmulkios, bet minkštos. Vadinasi Havre Gryn. Jau antrą poką valgom. O pokai čia nemaži.
Rimvydas turi radęs tokį tinklapį Tinginiai.com, galvojau, kad skrudintų avižų receptas iš ten, bet neradau. Už tai ten yra ir kitokių švediško maisto receptų (apie kurį mes net nieko negirdėję, na, valgėm menkę, kuri čia, kaip supratau, populiari). Tai gal ir jus kažkas sudomins ir pasigaminsit. Beje, šiandien kepiau duoną, lietuvišką, paprastą, tik su mielėm, nes neturėjau gero raugo, bet man rodos, dar geriau pavyko (dar nespėjom paragaut). Nes duona čia vienas iš tų (nelabai daugelio) dalykų, kurie tikrai kainuoja dvigubai daugiau, nei Lietuvoj - apie 20+-4 kronu duonos kepaliukas , t.y. apie 8 litai (o miltai kainuoja tiek pat, o gal ir pigiau). Bet jie tikriausiia patys namuose daug kepa, nes kepimo miltelius pardavineja indeliais (o ne pokeliais, kaip pas mus),
Ok, labanaktis, visi čia aplinkui jau skaniai miega :).