Šiandien, kad pas mus jau šventės, o ryt/poryt kraustysimės, iškepiau Velykinę "bobą". Savo kepimo formų jau neturėjom, tai teko kepti be formos. Dar karšta garuoja ir visi namai kvepia. Receptas

O čia jau seniau aprašytas citrininis keksas.

O čia twinkle twinkle little star

Atvažiavom žiemą - išvažiuosim irgi žiemą, lauke pučia vėjas ir snyguriuoja. Gal reikės išsitraukti žieminę striukę. Daiktai jau guli supakuoti, dalis tamsiam kambarėly, dalis mašinoje, buto inspekciją vakar praėjom, na, reikia dar pašveist orkaitės groteles iki pilnos laimės. Darbe verda paskutiniai darbai, na, o švedai ilsisi - pas juos nedarbo diena ir didysis penktadienis, o daugelis pasiima atostogų savaitę prieš Velykas arba po.
Kiaušinių dažų (kažkokių trafaretų su kreidelėm) pirmadienį dar buvo parduotuvėj, bet, kai vakar nusivedėm vaikus rinktis "Velykinių dovanėlių", jau neberadom. Na, Lietuvoj niekad taip nebūna, kad Maximoj baigtųsi pvz kiaušinių dažai. Bet sovietų sajungoj būdavo :).
Dabar jau bijau, kad ir kiaušiniai gali baigtis.
Švedai čia ne tik valgo, bet ir sportuoja, visas ateiančias tris dienas vyks orientavimosi sporto varžybos, na, bet mes lauksim kol oras pagerės ir nebepūs toks vėjas.
Rimvydas su Gaudeniu ir Vilte išvažiavo į muziejų, nes kiekvieną dieną Gaudenis pražydavo "Džžn brrm", reiškia "Lėktuvai mašinos", t.y. muziejus (nes jame yra lėktuvų ir mašinų). Vakar Gaudenis jau atsisveikino su savo darželiu, o Viltė atsisveikino su viena auklėtoja, su kitom dar eisim atsisveikinti antradienį, gal nunešim kokį pyragą. Bet darbelius visus, savo "profilį" parsinešė - apie visus darželio darbelius pasakoja angliškai, taip kaip įpratus darželyje šnekėt. Aišku to pasakojimu dar negali pavadint, sako "look, this is snowman, buttons, snow falling, this is eyes, nose, hat, scarf". Bet labai ypatingų kokių nors sakinių su pafilosofavimais tai nemoka pasakyt :).
Gražių visiems Velykų, skanių ir stiprių margučių, su mumis teks dažyti/daužyti per atvelykį :)
Iki,
Dovilė

Pavasariniai vėjai

Iki šiol galvojom, kad čia ne taip ir vėjuota, kaip tikėjomės, jog bus, gyvenant prie jūros. Bet paskutinėm savaitėm (o ypač šią savaitę) turėsim galimybę pakeisti savo nuomonę. Šiandien pūtė 12 m/s, tai važiuojant dviračiu pavėjui minti nelabai reikia, bet prieš vėją jau reikia pasistengti. Daiktai turi būti gerai pritvirtinti, nes kitaip išskrenda. O iš visokių perpučiamų striukių su pašiltinimu jokios naudos, daug geriau važinėti apsivilkus megztiniu ir neperpučiama lietstriuke. O šiaip šiuo metu tai mums atpučia orą iš Lietuvos (rytų vėjas), todėl rytoj dar ir pašals ir snigs.
Vakar kepėm keksą - su ekologiška citrina. Galit pabandyti, visai neblogas. Kažkada seniau Aurelija kepė su Greipfrutais, tas tai buvo iš viso ypatingas, tik recepto nuorodos neturiu (Aurelija, pasidalink).
Parduotuvėse ICA (jau aukštesnio "rango" supermarketai) daugiau pasirinkimo ekologiškų vaisių ir daržovių, nei pvz. Lidl'e (daug maž pigiausias maistas bet ir rinka imigrantų). Netoli mūsų - ir Lidl'as ir Willys'as (vidutinės "klasės" parduotuvė), dažniausiai turbūt ir keliaujam į pastarąjį, nes pasirinkimas pakankamas, kainos normalios, o dirba ilgai. Bet kai kurie produktai (pvz. pieno) man netgi labiau patinka is Lidlo. Šiaip tokių didelių supermarketų kaip Savanorių Maxima čia mažai, gal vienas Lunde (Coop). Visi tokie daug maž kaip vidutinės IKI.
Dar vienu receptu galiu pasidalinti - morkų pyrago, kuris buvo visiškas šedevras (ypač pas Aureliją), man galėjo geriau pakilti. Pats gerumas jame - sūrelio kremas (mes naudojom Philadelphia sūrelį, bet, sakė, būna ir kitų atitikmenų). Aišku, darbo nemažai, Rimvydas skundėsi, kad visa šeima visą vakarą dirbo, kol iškepė. Bet gal ir greičiau pavyktų, jei ne visa šeima dalyvautų :) Be to, mes patys gliaudėmės riešutus (iš kaimo).
Jei kepsit, pasidalinkit, kaip pavyko :)
Dar Aurelija ir Džiugas žino gerą čirvinių blynų receptą (irgi lauksim), moka kepti spurgas specialioj keptuvėj (kurią ir mums nupirko, tik neaišku, ar veiks ant indukcinės) ir šiaip labai skaniai gamina. Ir mes, anot jų, neblogai gaminam :) Rimvydas visiškai įvaldė kepsniu ir troškinių meną ir labai skaniai kepa žuvį (beje, šaldyta žuvis man čia daug skanesnė, nei Lietuvoj).
Tikėkimės, labai nesustorėsim.
O Bianca (mano kolegė brazilė) sakė, kad atvažiavus čia numetė 12 kg (10 per pirmus 2 mėnesius). Bet matyt, kad nuo darbo ir streso. Sakė, Brazilijoj jie laisvalaikiu su draugu tik gamindavo ir valgydavo :).
Gerai, einam vaikų praust, nes per tą vėją nebuvę lauke jau nebežino, kur dėtis.

Su kovo 8-aja!

Visas skaitančias sveikiname tarpautinės moters dienos proga! Gėlės tikros, prieš savaitę fotografuotos.

Savaitgalio kelionė į Klåveröd parką.

Gaudenio naujasis vežimas iš namelio. Džiugas su tėveliu šiek tiek paremontavo, ir dabar net per pusnis rieda. Tik nelabai daug progų turim jį panaudoti, nes mieste visur su dviračio priekaba važiuojam.

Džiugas Viltei padarė karūną, tai su ta karūna ir miegot ėjo (šalia pasidėjo, kad nesuglamžytų), ir į darželį nešėsi auklėtojoms parodyt.

Viltės darželis. Buvo atvirų durų dienos, o mes, kadangi Viltė labai mėgsta darželį, irgi nuėjom sudalyvauti net šeštadienį. Čia jie, kaip suprantu, iš tokių greitai surenčiamų "konteinerių" serijos. Bet viduj šilta gera ir šviesu. Yra specialios džiovyklės rūbams, į kurias sukiša kombinezonus ir pirštines, kad iki namo einant išdžiūtų, nes lauke leidžia vaikams daryt ką nori.

Vienas iš darželio kampų (ne, ne tokių, į kuriuos lietuviai stato vaikus). Bateliai iš darželio asortimento - yra rūbų persirengti (vieną dieną mergaitės buvo apsirengę tokias princesių sukneles), kuprinė irgi iš darželio žaislų.

Labai seniai nerašiau, todėl dabar įkelsiu daugiau nuotraukų.

Valentino dienos vakarienė:

Vaišės: grybai iš bulvių ir kepsnys.

Vasario 16-oji su lietuviais :)

Visų mūsų džiaugsmui, aplankyti atvyko senelis.

O čia mano darbas. Kažkas praeitą savaitę atjungė šildymą, visi dabar vaikšto sustirę, nes šildymo sistema pučia nešildytą orą iš lauko. Bet šiandien jau gal pradės taisyti.

 Koridorius ir durys į ofisus ir laboratorijas (visada atviros, jei kas nors dirba).

Musų "ofisas" ir mano stalas

Liftas labai lėtas, todėl dažniausiai lipam laiptais.

Na, o čia Gaudenis žaidžia. Išdėlioja ant lovos, po to po vieną perneša į kitą kambarį, išdėlioja ant spintelės, po to visas sukrauna į kokį indą, perneša ant sofos ir išdėlioja į eilę ten. Mums patinka tokie jo žaidimai.

Su seneliu naujuose Džiugo ir Aurelijos namuose. Kepėm hamburgerius.

O čia - Malmės muziejus, kuris paliko mums ir vaikams daug įspūdžių.

 Gyvalazdė:

Vaikiškų žaislų (XX amžiaus) ekspozicija

Technikos muziejus. Gaudenis labai prašė visą laiką, kad greičiau jį vestume prie mašinų. Mes patys kol radom. Pasirodo, kitam pastate buvo.

Bene pirmieji riedučiai. 

Čia toks automobiliukas, kur sukioji vairą ir pats važiuoja. 

Mano orientacinis Fulltofta gamtos parke. 

Tame pačiame parke buvo ir gamtos centras (informacinis centras), kurį vaikai galėjo apžiūrėti, kol aš bėgiojau, nes oras buvo labai vėjuotas. Gamtos centre buvo ekspozicija, kurioje ir medinė karvė, mūkianti, todėl Gaudenis jos bijojo, ir traktorius, kurio nebijojo.

Švediški kiaušiniai - be salmoneliozės

Daugai (tie patys) mums sakė, jog matė ant recepto parašyta, jog garantuojama, kad švediški kiaušiniai visi be salmoneliozės. Todėl bus galima pamėginti pasigaminti kogel-mogelį ar tiramisu.
O šiandien gaminome Lazaniją su varške ir špinatais ir Želė tortą. Abu patiekalai akimirksniu sunyko - na, buvome pasikvietę draugų, ne vieni mes tokie apžoros.
Buvome bėgioti orientacinio netoli Malmės. Na, žemėlapis šį sykį buvo tikrai įdomus, gal prie progos nufotografuosiu.
O daugiau nieko ypatingo kaip ir neįvyko.

Švedija - lygių galimybių šalis

Pradėsiu nuo to, jog tik ką ieškodama fotoaparato turėjau teirautis vyro, kur jis padėtas, vėliau turėjau problemų su laido (prijungimui prie kompo) radimu, ir kai atėjęs Rimvydas ištraukė laidą iš po kupstelio kitų daiktų, ten, kur tik ką aš jo ieškojau ir neradau, nesusilaikiau nepradėjus kvatotis, jog "jaučiuosi kaip vyras". Čia viena iš daugelio panašių situacijų (na, nebūtinai aš jose turiu pasižymėti žioplumu :), bet man tai visai patinka. Be to, turiu pripažinti, jog jei negalėčiau iš širdies prisidėti prie mašinos traukimo iš griovio, domkrato kėlimo ir šakų kišimo po ratu bei panašios veiklos, mano gyvenimas šiek tiek (sunku pasakyti, kiek) prarastų žavesio, o gal net ne žavesio, o kažkokią tai šerdį.
Ir ne Švedija veda prie lygių galimybių, viską lemia auklėjimas, įgimti dalykai ir aplinka. Atsimenu iki šiol, kaip vaikystėj kepdavau žemes ant skardinių blėkų, kai senelis degindavo šiukšles, kaldavau šį bei tą ir kas dieną eidavom pasivaikščioti ratelį pro Tverečiaus, Žeimenos,  Ignalinos gatves. Ten prisižiūrėdavau į medžius ir žoles.
Na, o grįžtant į realybę,  savaitgalį pradėjom nuo dešrelių kepimo tame parke, kur stovi pavėsinė su kelmukais, apie ją jau rašiau. Malkos drėgnos, tai buvo gana sunku užkurti laužą, bet pavyko.

Džiugas pademonstravo savadarbį medžiu kūrenamą primusą. Jį padarė iš dviejų skardinių, prigręžiojęs skylių  tam tikrose vietose. Čia visa teorija, beveik su formulėm, ne veltui architekto darbas. Tiesa, idėją rado ar pamatė kažkur. Šis primusas netgi kaip tik telpa į skardinį puodelį, o arbatai užvirti, sako, kad užtenka vieno kankorėžio (bent jau teoriškai). Sako, kad šylant malkoms išsiskiria ir sunkesnės dujos, kurios nusėda žemyn ir nespėja sudegti, išpučiamos iš laužo, o čia jos po truputį sušyla, pakyla tuo tarpu tarp dviejų skarbonkių ir per skylutes patenka į liepsną. Net visi įsivaizdavo, jog mato mėlyną liepsną. Na, bet šiaip smagu ir įdomu turėti tokių išradingų ir nagingų draugų.

Šeštadienį nieko ypatingo berods neveikėm, aš net šiek tiek buvau nulindus į darbą, o sekmadienį važiavom į Dalby Söderskog nacionalinį parką (kokia 15 km nuo Lundo). Na, tas nacionalinis parkas tai tokio dydžio kaip Kalniečių parkas turbūt. Apėjom visą perimetru, susidarė gal kokie 3 km, gal ir tai nepilni. Bet ten jie skaito, kad išsaugojo brandų lapuočių mišką (pilna privirtę ir pripjaustyta storų kelmų). Aišku, ten smagiausia pavasarį, kai pradeda dygti ir žydėti plukės. Yra upelis, kurį kirtom du kartus, kai kur matosi, kad šlapynė, įdomu, ar pavasarį būna žibučių.

O aplink tą miško lopinėlį visur laukai, kai kur ir arkliai ganosi. Miškas aptvertas elektriniu piemeniu.

Vaikai rado namelį. Matyt kažkas, pasimokęs take, kur lankėmės praeitą kartą, pastatė.

Viltė ruošiasi užgavėnėms. O iš tikro, tai jau sekmadienį su draugais jas atšventėm, kepėm mielinius blynus. Bet tikriausiai ir ryt iškepsim, vaikams šiaip ar taip patinka.

O švediškai užgavėnės vadinasi "Fettisdagen" - riebalų antradienis. 

Šią savaitę, kaip supratau, vienos šventės, kas antrą dieną. Šeštadienį tikriausiai rimtai minėsim Valstybės atkūrimo dieną (supratau, kaip taip dabar lietuviškai vadinasi Vasario 16, nors nepriklausomybės diena man ir labiau prie širdies), be to, turėsim padėti Džiugui su Aurelija kraustytis. Beje, nebuvau skaičius Nepriklausomybės akto, įdomu, ar jis buvo vadovėliuose. 

Bet wikipedijoj yra.

Dar šiandien gaminom brazilišką desertą - Brigadeiros.
Nesudėtinga, iš kondensuoto pieno ir kakavos, šaukšto sviesto. Jei kas norėtų išbandyti, visa istorija apie tai čia: Brigadeiros.
Sėkmės visiems,
gerų švenčių!